- luibinys
- luibinỹs sm. (3b) Slnt, Krt sutižimas, liurbumas.
◊ luĩbiniu apsiléisti apsimesti kvailiu: Apsileidęs luibiniu tuo tumtu ir išeiti nuo vyrų, t. y. nenoria kišties prie vyrų J. Luĩbiniu apsileidau ir išejau pro sargybą Šts.
Dictionary of the Lithuanian Language.
